***

Krenta du maži lašiukai,
Teka skruostais atsargiai,
Rausta veidas lyg degtukai
Užsiplieskę taip karštai...

Nežinai ko taip darai,
Rankom veidą tu braukai,
Juk ant jo jau taip seniai
Ašarų nebėr tikrai...

Kukčioji Tu taip graudžiai,
Ašaras išspaust ir vėl bandai,
Nebebėr jų jau tikrai
Ištekėjo jos seniai...

Nekukčioki, nedejuoki
Nes tiktai margi vijokliai
Vėl suprast tave rimtai,
Jie ne žmonės, kaip gerai...